pupojys

pupojỹs sm. ppr. pl. (3^b) 1. Kb žr. pupojas: Pupojaĩ gražūs, ale pupos mažos Dv. 2. žr. puplaiškis 1: Pupojaĩ labai kartūs, al anys gerai nuog pilvo Šlčn. Pupojaĩ nuo kosulio Pls.